Ligoninės pastatų fotofiksacija

Siūlomi projekto sprendiniai

Faktai apie projektą

Vilniuje, Vasario 16-osios g. 1 esančiame sklype numatoma įrengti viešbutį su konferencijų centru ir biurus.

Buvusios ligoninės pastatai bus rekonstruoti ir kapitaliai remontuojami išsaugant vertingąsias savybes.

Čia įsikurs tarptautinio tinklo valdomas gyvenimo būdo kategorijos viešbutis su konferencijų centru. Biurų nuomininkams, viešbučio svečiams, konferencijų dalyviams bus skirtas erdvus vidinis kiemas su parku, terasa, kavinės ir restoranas.

Kviečiame susipažinti su projekto vizualizacijomis, brėžiniais ir aktualia informacija. Projekto eigoje svetainė bus atnaujinama ir papildoma.

  • Sklypo plotas: 12’210 m²

  • Biurų plotas: 6‘034 m²

  • Biurų aukštų skaičius: nuo 1 iki 4

  • Viešbučio su konferencijų centru plotas: 13‘288 m²

  • Viešbučio kambarių skaičius: 299

  • Konferencijų centro bendras plotas: 907 m²

  • Konferencijų salių skaičius: 7, gali būti transformuotos į 10

  • Vietų skaičius konferencijų centre: 334

  • Viešbučio su konferencijų centru aukštų skaičius: nuo 3 iki 6+cokolinis a.

  • Stovėjimo vietų po žeme: 238

  • Restorano plotas: 502 m²

  • Restorano vietų skaičius: 221

Projekto autoriai yra Lietuvos architektų studija „Archinova“ (daugiau: archinova.lt) bei Danijos architektūros ir dizaino studija PLH (daugiau: plh.dk).„Archinova“ yra įgyvendinusi tokius projektus kaip geriausiu biurų pastatu Baltijos šalyse pripažintas „k29“, žaliosiomis technologijomis garsėjantis „Green Hall 2“ bei Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios ir Bernardinių vienuolyno ansamblio restauravimas ir pritaikymas Bažnytinio paveldo muziejui. Viena pagrindinių studijos PLH specializacijų yra šiuolaikinių biurų dizainas.

Projektą vysto UAB „Orkela“.

Projekto sprendinių paaiškinimas

Antanas Gvildys, projekto vadovas („Archinova“)

Žemės sklype, esančiame Vasario 16-osios g. 1, Vilnius (toliau – Žemės sklypas), numatoma rekonstruoti ir kapitaliai remontuoti buvusios ligoninės pastatus, pritaikant juos šiandienos poreikiams. Esami pastatai kapitaliai remontuojami ir rekonstruojami išsaugant vertingąsias savybes. Žemės sklype bus įrengiami administracinės paskirties pastatai – viešbutis su konferencijų centru ir biurai. Šis pastatų kompleksas kuriasi teritorijoje, kurioje atsispindi istorinės XVII – XIX a. aplinkos kaita.

Greta Žemės sklypo esančioje teritorijoje įsikūrusi Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima XVII a., o XVIII a. pirmoje pusėje šalia iškilo ir vienuolyno pastatai. Tačiau analizuojamas Žemės sklypas jau nuo seno yra traktuojamas kaip atskira, su bažnyčia ir vienuolynu nesusijusi teritorija.

Skaityti daugiau

Ligoninė, kaip gydymo įstaiga, buvo įkurta 1799 m., o nuo 1808 m. buvo aiškiai įtvirtintas ligoninės, kaip atskiro objekto nuo bažnyčios ir vienuolyno, statusas. Ligoninės pastatai buvo atitverti, o jais rūpinosi gailestingosios seserys.

Ligoninės fligeliai buvo statomi pagal poreikį, nesiekiant darnos su aplinka, o tiesiog atliepiant egzistuojančius poreikius, kaip ir sovietmečiu ligoninės teritorijoje atsiradę papildomi pastatai ir priestatai, kurie buvo statomi nesiderinant prie paveldo statinių. Šiuo metu teritorijoje stovi statiniai, kuriuos būtina tvarkyti. Taip pat būtina užbaigti pradėtą, tačiau nebaigtą formuoti perimetrinį užstatymą.

Privataus Žemės sklypo, kuris nuo seno yra atskiras nuo bažnyčios sklypo, detaliojo plano sprendiniais siekta užbaigti kvartalo raidą ir išpildyti supančios aplinkos koduotes, įgyvendinant visus darnios plėtros standartų reikalavimus. Todėl, ieškant geriausių projektinių sprendinių, Žemės sklypo teritorijoje yra išsaugomas žalias vidinis kiemas su bendruomenės parku. Taip pat yra išsaugomas unikalus architektūros paveldas, jį pritaikant nūdienos reikmėms, atsižvelgiant į miesto ekonominius interesus ir miesto centrinės dalies poreikius.

Architektūrinės-urbanistinės koncepcijos ašis – pagarba supančiai aplinkai ir Vilniaus Naujamiesčio teritorijos ženklams. Artimiausiai aplinkai yra būdingas reguliarus ir aiškus perimetrinis užstatymas, formuojamas stambių daugiabučių gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų tūriais. Nagrinėjamas sklypas be aiškaus užstatymo iškrenta iš šio konteksto ir tokiu būdu konkuruoja su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia bei vienuolyno kompleksu.  Siekiant pabrėžti Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno komplekso išskirtinumą, analizuojamame Žemės sklype yra būtina suformuoti perimetrinį užstatymą, išbaigiant analizuojamą teritoriją.

Siekiant darniai įsilieti į esamą suformuotą Naujamiesčio užstatymą, palei J. Tumo-Vaižganto gatvę formuojamas perimetrinis užstatymas, būdingas šalia esantiems pastatams, vedant paraleles visų pirma su greta esančiais Mokslininkų namais, bet kartu išryškinant vertingiausius Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios elementus (vertikales). Dėl tos priežasties, formuojant perimetrinį užstatymą,  viešbučio su konferencijų centru pastatas savo masteliu ir aukščiu yra panašus į aplinkinius pastatus iš Goštauto g. pusės, tačiau nuosaikiai žemėja link Lukiškių aikštės.

Viešbučio pastato žemėjimas pietų kryptimi atveria gretimame sklype esantį Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis, jau ir taip atviras nuo Lukiškių aikštės, atveriamas ir nuo J. Tumo-Vaižganto bei Lukiškių gatvių trasų, taip pat – nuo Pamėnkalnio apžvalgos aikštelės. Nuo Goštauto g. projektuojamas kompleksas savo tūriu neužgožia pagrindinio akcento – bažnyčios. Ieškant geriausių taškų, nuo kurių ji yra apžvelgiama, vadovautasi Naujamiesčio apsaugos reglamento nustatytais apžvalgos taškais.

Palei A. Goštauto ir Vasario 16-osios gatves numatyta formuoti Naujamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą, užstatant tarpus tarp esamų pastatų ir suteikiant bendrą architektūrinę kompoziciją bei išraišką kompleksui. Pastatus Vasario 16-osios ir A. Goštauto gatvių kampe planuojama apjungti šiuolaikine architektūros kalba, taip pabrėžiant istorinio centro gyvybingumą ir mezgant pereinamąjį ryšį su dešiniajame Neries krante besikuriančiu naujuoju miesto centru.

Siekiant išryškinti istorinį paveldą yra naudojamas kontrasto metodas, siekiama pabrėžti saugomų pastatų vertingąsias savybes. Jungtis-atriumas tarp esamų pastatų nuo A. Goštauto gatvės yra numatyta skaidri, kad prasišviestų Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. Tokiu būdu dešiniajame Neries krante esantys asmenys yra kviečiami ją apžiūrėti iš arčiau, kartu pritraukiant žmonių srautus ir padedant įveiklinti atgimstančią Lukiškių aikštę, iš kurios būtent ir atsiveria geriausias vaizdas į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią.

Pastatų fasado apdailai naudojamos natūralaus akmens plokštės ir stiklo elementai. Akmuo ir stiklas yra vienos iš fundamentaliausių medžiagų tiek istorinių, tiek šiuolaikinių miestų centrų architektūrinėje raiškoje. Akmuo yra pati seniausia statybinė medžiaga, turinti betarpišką ryšį su istorine architektūra bei paveldu. Vilniuje istorinė akmens architektūra žinoma nuo pat XIII-XIV amžiaus. Būtent akmens ir stiklo elementų sintezė simbolizuoja senojo istorinio miesto centro ir naujojo miesto jungtis, o projektuojamų pastatų fasadų apdailai numatyto naudoti akmens koloritas parinktas derinantis prie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kolorito.

Apibendrinus, parinkti sprendiniai yra ilgo darbo rezultatas, vadovaujantis tokiais principais: paveldo išsaugojimas ir išryškinimas pritaikant šiandienos poreikiams; pagarba istorinei praeičiai ir besivystančiam miestui; ryšys tarp istorinio ir naujojo miesto centro; visuomenės intereso į kokybišką architektūrą užtikrinimas ir pagalba įveiklinti atnaujintas kokybiškas žaliąsias erdves.

Kviečiame komentuoti

Kviečiame užduoti klausimus, pasidalinti savo mintimis ir pasiūlymais su projekto autoriais elektroniniu paštu info@archinova.lt  arba plh@plh.dk.

Savo komentarą gali palikti čia, prisijungę prie savo „Facebook“ paskyros.

© Copyright 2018 - Projektas-vasario16g1.lt

error: Content is protected !!